Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos ligų grupė, sukelianti nekontroliuojamą gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija). Paprastai hormonas insulinas, kurį gamina kasa, kontroliuoja gliukozės pasisavinimą ląstelėse ir angliavandenių apykaitą organizme. Įvairios patologinės būklės gali sukelti nepakankamą insulino sekreciją (I tipo diabetas) arba ląstelių atsparumą šiam hormonui (II tipo diabetas). Į ligos simptomus gydytojai priskiria dažną šlapinimąsi, nuolatinį troškulį ir stiprų alkio jausmą. Negydant padidėjusį cukraus kiekį kraujyje gali komplikuotis širdies, kraujagyslių, nervų sistemos, apatinių galūnių ir regos organų ligos.
Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių endokrininės sistemos ligų. Įvairių tipų diabetas per gyvenimą diagnozuojamas maždaug 8 % žmonių, o dėl plačiai paplitusių mitybos įpročių kasmet didėja pacientų skaičius. Taikant tinkamą simptominį gydymą ir dietą, pacientų gyvenimo kokybė palaikoma tinkamo lygio.
Apie ligą
Diabetas yra antroje vietoje pagal aptikimo dažnumą tarp visų endokrininių patologijų. Liga pasireiškia kas dešimtam žmogui, taip pat yra paslėptų formų, kai pacientas net nenutuokia problemos. Pagrindinė priežastis – insulino trūkumas, dėl kurio sutrinka visi medžiagų apykaitos procesai.
Rūšis
Pagal diabeto klasifikaciją išskiriamos simptominės ir tikrosios formos. Pirmasis išsivysto tam tikros ligos fone ir išnyksta pašalinus priežastį. Tikrasis diabetas skirstomas į du tipus.
- I tipas: nuo insulino priklausomas arba vaikų diabetas. Paprastai vystosi vaikystėje ar paauglystėje. Atsiranda dėl insulino trūkumo organizme, kasos ląstelių pažeidimo fone. Žmonėms, sergantiems šio tipo diabetu, reikia nuolatinio išorinio insulino.
- II tipas: nuo insulino nepriklausomas arba suaugusiųjų diabetas. Dažniausiai jis išsivysto suaugus, tačiau dabar taip pat paplitęs tarp vaikų ir paauglių. Tai sukelia kūno audinių nejautrumas insulinui, dėl kurio jie nustoja normaliai absorbuoti gliukozę. Žmonės, sergantys šio tipo cukriniu diabetu, gali kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje tinkamai mityba, fiziniu aktyvumu ir cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais. Sunkiais atvejais gali prireikti vartoti insuliną.
Nėščių moterų diabetas (gestacinis diabetas) išsiskiria. Jis vystosi tik nėštumo metu ir išnyksta po gimdymo. Reikia dietos ir, jei tai nepadeda, insulino terapijos.
Cukrinio diabeto sunkumas priklauso nuo cukraus kiekio kraujyje kontrolės lygio ir komplikacijų buvimo. Yra keletas klasifikacijų, kurių pagrindinė yra glikuoto hemoglobino (HbA1c) lygis. Tai rodiklis, atspindintis vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius.
- Lengvas laipsnis (HbA1c mažesnis nei 6, 5%): cukraus kiekis kraujyje yra normos ribose arba artimas normaliai, patologijos apraiškos minimalios.
- Vidutinis (HbA1c 6, 5-7, 9%): šiek tiek padidėjęs gliukozės kiekis, atsiranda specifinių simptomų ar pradinių komplikacijų požymių.
- Sunkus (HbA1c 8% ar didesnis): būdingas didelis glikemijos lygis, sunkūs simptomai ir komplikacijos.
Pagal panašius kriterijus taip pat išskiriamas kompensuotas, subkompensuotas ir dekompensuotas cukrinis diabetas.
Diabeto simptomai
Simptomai priklauso nuo ligos formos ir sunkumo. 1 tipo cukrinis diabetas vystosi greičiau ir dažnai sukelia komplikacijų jauniems žmonėms, o 2 tipo cukrinis diabetas ilgą laiką gali nepasireikšti jokių simptomų. Dažnai patologiją galima nustatyti tik specialių tyrimų pagalba.
Galimi simptomai ir požymiai:
- Dažnas noras šlapintis ir padidėjęs šlapimo kiekis;
- stiprus troškulys ir didelio skysčio kiekio vartojimas;
- Burnos gleivinės sausumas;
- Sumažėjęs regėjimo aštrumas ir galvos svaigimas;
- Ryškus apetitas, mieguistumas;
- Opų atsiradimas įvairiose odos vietose, užsitęsęs žaizdų gijimas;
- Nemiga ir nuovargis;
- Sumažėjęs našumas;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas arba nutukimas;
- Dažnas infekcinių ligų pasireiškimas.
Tik gydytojas gali tiksliai atskirti įvairių tipų diabeto požymius. Užsitęsusi ligos eiga prisideda prie papildomų simptomų, susijusių su komplikacijomis, atsiradimo.
Cukrinio diabeto priežastys
Cukrinis diabetas atsiranda dėl kasos veiklos sutrikimo ar ląstelių reguliavimo sutrikimo, kai net pakankama insulino gamyba nepadeda sumažinti cukraus kiekio kraujyje. Į ligos rizikos veiksnius gydytojai priskiria nutukimą, kasos patologijas, mažą fizinį aktyvumą, nepalankų paveldimumą ir kitas sąlygas. 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vyrams ir moterims iki 30 metų. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra nutukę, dažniau serga II tipo cukriniu diabetu. Tuo pačiu metu bet kokio amžiaus pacientams gali atsirasti įvairių sutrikimų, todėl nereikėtų sutelkti dėmesio tik į rizikos veiksnius.
Galimos priežastys ir rizikos veiksniai:
- Genetiniai sutrikimai, prisidedantys prie autoimuninių ligų ir kasos patologijų išsivystymo. Diabetu sergančių giminaičių buvimas yra svarbus rizikos veiksnys;
- Nutukimas. Riebalinio audinio pertekliaus kaupimasis prisideda prie medžiagų apykaitos sutrikimų, kurių metu audiniai tampa mažiau jautrūs insulinui;
- Imuninės funkcijos sutrikimas, kuriam būdingas kasos audinio pažeidimas;
- Virusinės infekcijos ir toksinų poveikis kasai;
- Kortikosteroidų ir kitų vaistų, kurie prisideda prie diabeto išsivystymo, vartojimas;
- Antinksčių funkcijos sutrikimas;
- Širdies ir kraujagyslių patologijos.
Cukrinis diabetas retai būna įgimta liga, tačiau paveldimi veiksniai lemia greitą šios ligos vystymąsi bet kuriame amžiuje.
Cukrinio diabeto diagnozė
Norėdami diagnozuoti ligą, turite susitarti su endokrinologu. Gydytojas atlieka konsultaciją, kurios metu ištiria paciento nusiskundimus ir renka anamnezę, kad nustatytų diabeto rizikos veiksnius. Nuolatinis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas ir kiti klinikiniai diabeto požymiai nustatomi specialiais tyrimais, todėl endokrinologas, pasikonsultavęs, paskiria visas reikiamas procedūras.
Atliktos ekspertizės:
- Kraujo tyrimas nevalgius. Endokrinologas prašo paciento susilaikyti nuo valgymo kelias valandas prieš miegą ir ryte prieš tyrimą. Procedūros metu specialistas apdoroja piršto odą antiseptiku, skarifikatoriumi padaro nedidelę punkciją ir į specialų indą surenka nedidelį kiekį kraujo. Cukrinio diabeto požymis gali būti didesnis nei 6, 5 mmol/l gliukozės kiekis gautame mėginyje;
- Kraujo tyrimas dėl glikozilinto hemoglobino kiekio. Šios medžiagos lygis rodo gliukozės kiekį kraujyje 3 mėnesius, todėl gydytojas skiria tokį tyrimą pirminei diabeto diagnozei ir stebėjimui. Jei glikozilinto hemoglobino koncentracija viršija 6, 5%, tai rodo cukrinio diabeto buvimą;
- Apkrovos testas. Pirmasis tyrimo etapas yra standartinis gliukozės kiekio kraujyje nevalgius nustatymas. Tada gydytojas paprašo paciento išgerti stiklinę vandens su cukrumi ir po 2 valandų atlieka pakartotinį kraujo tyrimą. Jei pirmojo tyrimo rezultatais nustatomas vidutinis gliukozės kiekis kraujyje (iki 6, 5 mmol/l), o antrasis – reikšmingai padidėjęs (apie 11 mmol/l), tuomet diagnozė patvirtinama;
- C-peptido kiekio kraujyje tyrimas. Endokrinologas paskiria šį tyrimą, kad patikimai įvertintų insulino gamybą per tam tikrą laikotarpį;
- Kraujo tyrimas atliekamas bet kuriuo metu. Šis testas naudojamas ligos požymiams patvirtinti. Didesnė nei 10 mmol/l gliukozės koncentracija keliuose kraujo mėginiuose, nepaisant valgymo laiko, rodo, kad yra cukrinis diabetas;
- Šlapimo tyrimas. Cukriniu diabetu sergančių pacientų šlapime yra didelis gliukozės kiekis. Be to, paciento šlapime gali būti ketoninių kūnų, o tai rodo gliukozės metabolizmo sutrikimą.
Jei reikia, endokrinologas skiria neurologo, kardiologo, nefrologo ir kitų specialistų konsultacijas, kad būtų išvengta pavojingų ligos komplikacijų. Nėščios moterys turi pasikonsultuoti su akušeriu-ginekologu.
Eksperto nuomonė
Cukrinis diabetas yra labai pavojinga ir kartu dažna liga. Prieš ją gali prasidėti ilgas hiperglikemija, kuri nesukelia simptomų, tačiau galima ir greita pradžia, kai, veikiant vienam ar kitam veiksniui, pasireiškia ryškūs cukrinio diabeto simptomai. Nuo šios ligos teks gydytis visą likusį gyvenimą, nes nekontroliuojamas cukraus kiekis vėl padidės. Jei pacientas nekreipia dėmesio į gydymą, gali susidurti su patologijos komplikacijomis: hipo- arba hiperglikemine koma, širdies ir kraujagyslių komplikacijomis, regėjimo pablogėjimu (diabetine retinopatija), nervinių skaidulų patologijomis (diabetine neuropatija). Sunkiais atvejais išsivysto gangrena, dažniausiai apimanti kojų pirštus.
Diabeto gydymas
Endokrinologas ištiria diagnostikos rezultatus ir paskiria tinkamą gydymą. Pagrindiniai tikslai yra sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi ir pašalinti nemalonius simptomus. Be vaistų terapijos, endokrinologas turi skirti pacientui specialią dietą cukraus kiekiui kraujyje kontroliuoti. Visų gydytojų rekomendacijų laikymasis leidžia žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti neigiamų diabeto pasekmių.
Patologijai ištaisyti naudojami dviejų tipų vaistų terapija.
- Gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistų paskyrimas. Atsižvelgdamas į diagnostikos rezultatus ir paciento ligos istoriją, endokrinologas skiria sulfonilkarbamido darinius, meglitinidus, alfa gliukozidazės inhibitorius, biguanidus ar tiazolidindionus. Dažnai reikia vartoti kelis vaistus, griežtai laikantis dozių ir stebint cukraus kiekį kraujyje. Išvardyti vaistai gerina kasos insulino gamybą, skatina audinių jautrumą gliukozei ir mažina gliukozės suvartojimą su maistu;
- Insulino skyrimas injekcijomis. Gydytojas endokrinologas tokį gydymo būdą skiria visiems 1 tipo cukriniu diabetu ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, jeigu cukraus kiekį kraujyje mažinantys vaistai yra neveiksmingi arba kontraindikuotini. Insulino terapija taip pat skiriama nėščioms moterims, sergančioms gestaciniu diabetu. Visų pirma endokrinologas skiria ilgai veikiančias insulino injekcijas – šį vaistą būtina gerti kartą per dieną, nepriklausomai nuo mitybos. Greito veikimo insulino preparatai ligoninėse skiriami komplikuotų diabeto formų gydymui ir smarkiai padidėjus cukraus kiekiui kraujyje. Gydytojas paaiškina injekcijų vartojimo taisykles ir reikalingas dozes. Konsultacijos metu taip pat paaiškinama, kaip svarbu reguliariai matuoti cukraus kiekį kraujyje naudojant gliukometrus.
Gydytojas endokrinologas parenka individualų gydymo režimą, taip pat gydymo metu koreguoja vaistų dozes bei receptus. Pakartotinės konsultacijos leidžia išspręsti problemas, susijusias su ligos komplikacijomis ir šalutiniu vaistų poveikiu. Be to, specialistas turi parodyti, kaip vartoti vaistą, paaiškinti visas gydymo taisykles.
Diabeto prevencija
Kiekvienais metais diabetas diagnozuojamas vis dažniau. Medikų patarimai padės išvengti šios ligos vystymosi.
Pagrindiniai prevencijos metodai:
- Kūno svorio normalizavimas ir vidutinis fizinis aktyvumas;
- Laiku gydyti kasos ligas;
- Sveika mityba, apimanti pakankamą daržovių ir vaisių vartojimą.
Klausimai ir atsakymai
Kaip prasideda cukrinio diabeto diagnozė?
Patologijai nustatyti pirmiausia dovanojamas kraujas cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Jei yra nukrypimų, gydytojas paskirs papildomus tyrimus.
Kaip išvengti diabeto komplikacijų?
Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl dietos ir vaistų. Pagrindinis kriterijus yra normali gliukozės koncentracija kraujyje.